Netektis – viena skaudžiausių žmogaus gyvenimo patirčių. Ji gali pakeisti mūsų kasdienybę, santykius, požiūrį į save ir pasaulį. Nors gedulas yra natūrali reakcija į netektį, dažnai kyla klausimas – kaip gyventi toliau, kai atrodo, kad gyvenimas sustojo? Paskaitos metu Krizių įveikimo centro psichologė Jovita Kriukelytė pasakoja apie tai, kas vyksta žmogaus psichikoje išgyvenant netektį, kodėl
Turbūt kiekvienam pažįstamas tas „aha” jausmas, patiriamas stovint prieš meno kūrinį, skaitant, žiūrint filmą ar klausant dainos – kai pasaulis tarsi prasiplečia, nes kito patirties išraiška atspindi mūsiškę. Šį jausmą itin taikliai yra apibūdinęs Nyka Niliūnas: „Visur mes ieškome savęs. Mums patinka tik tos knygos, kuriose randame užfiksuotą savo pačių pasaulio viziją arba išgyvenimą, pasaulį,
Įsivaizduokite vieną vakarą. Virtuvėje sėdi mama. Tėtis vaikšto pirmyn ir atgal. Kitame kambaryje vaikas ramiai stato LEGO. Jis dar nežino, kad po keliolikos minučių jo gyvenimas pasikeis, įprasti dalykai baigsis, jisai išgirs pokalbį, kuris pakeis jo rutiną ir paliks ilgalaikį įspūdį. Praėjus metams, keliems ar dešimtmečiams daugelis vaikų neprisimins, tikslių tėvų žodžių. Tačiau labai gerai
Gabijos Jurgelytės pranešimas perskaitytas 2026-05-21 Šiauliuose, konferencijoje „Padrąsinti būti“ Šiandien aš pakalbėsiu apie pagalbos specialistus, suprasdama šiuos žmones, kaip visus, kas profesinėje veikloje susiduria su pasirūpinimu kitų socialiniais – emociniais poreikiais. Apie tai, kas mums jaučiasi kaip didžiausi sunkumai, slegiantys ir traukiantys pagrindą iš po kojų. Tai yra apie: Ir apie būseną, kuri būtų atrama šiame slidžiame kelyje: Todėl mūsų vaidmuo
Šiandieninė vaikystė, ir ypatingai paauglystė, yra lydimos nuolatinės įtampos, sąlygotos stipraus noro pritapti, priklausyti grupei ir tuo pačiu atstūmimo, vertinimo baimės. Dažnas jaunas žmogus patiria mažesnį ar didesnį su tuo susijusį nerimą. Vaikai, kurių nerimo lygis aukštas, dažnai prastai save vertina, bijo nesėkmės, prasčiau susidoroja su kritika ar neigiamomis emocijomis. Viešojo kalbėjimo baimė – tik
Jovita Kriukelytė psichologė, individualiosios psichologijos konsultantė, paskaita buvo skaityta pagal projektą „Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras“, o projekto vyldytojas Paramos vaikams centras
Šaltinis: 15min Nuo mažens girdime paprastas, bet svarbias taisykles: neimk saldainių iš nepažįstamų, nekalbėk su svetimais, pasakyk suaugusiajam, jei kas nors kelia nerimą. Šitaip atsargumo įgūdžiai formuojami nuo pat vaikystės. Pasak psichologės Jovitos Kriukelytės, šią „atsargumo atmintinę“ verta priminti ir suaugusiesiems, mat sukčiai taikosi į emocijas ir siekia išjungti žmogaus kritinį mąstymą. „Telefoniniai ir internetiniai sukčiai
Dovilė Javinskaitė, LRT.lt 2025.07.13 Individualiosios psichologijos pradininkas austrų psichiatras Alfredas Adleris išskyrė tris gyvenimo uždavinius, su kuriais susiduria ir sprendžia kiekvienas žmogus. Tai – darbas, socialinis gyvenimas ir poros partnerystė. Vėliau Adlerio pasekėjai uždavinius papildė dar dviem: santykis su savimi ir santykis su mirtimi bei dvasingumu. Anot individualiosios psichologijos teorijos, visiems penkiems uždaviniams subalansuotai spręsti žmogus
Nuo žmogaus savivertės gyvenime priklauso daugybė dalykų, o gal net ir visas gyvenimas. Tai, koks jo santykis su savimi, o vėliau – su visa aplinka, darbu ir net kūnu. Kas žlugo savivertę, kaip ji formuojama? Kas išduoda, jog žmogaus savivertė žema? Ir galiausiai – ar žemos savivertės žmogus gali ją „užsiauginti“? Išsamiai apie savivertę tinklalaidėje
Pilnas Akvilė Grigaitytė, LRT.lt straipsnis „Ekspertė apie vaikus turinio kūrėjus: jie dar nėra pajėgūs susidoroti su viešumu“ Čia pateikiamas pilnas individualiosios psichologijos konsultantės Indrės Savulionės komentaras šia tema. Kaip tėvams tinkamai reaguoti, kai jų vaikas nori pradėti kurti turinį socialiniuose tinkluose? Turinio kūrimas socialiniuose tinkluose paaugliams, o juo labiau vaikams – tikrai ne tik smagus užsiėmimas. Dėmesys socialiniuose
