Turbūt kiekvienam pažįstamas tas „aha” jausmas, patiriamas stovint prieš meno kūrinį, skaitant, žiūrint filmą ar klausant dainos – kai pasaulis tarsi prasiplečia, nes kito patirties išraiška atspindi mūsiškę. Šį jausmą itin taikliai yra apibūdinęs Nyka Niliūnas: „Visur mes ieškome savęs. Mums patinka tik tos knygos, kuriose randame užfiksuotą savo pačių pasaulio viziją arba išgyvenimą, pasaulį,
Šiandieninė vaikystė, ir ypatingai paauglystė, yra lydimos nuolatinės įtampos, sąlygotos stipraus noro pritapti, priklausyti grupei ir tuo pačiu atstūmimo, vertinimo baimės. Dažnas jaunas žmogus patiria mažesnį ar didesnį su tuo susijusį nerimą. Vaikai, kurių nerimo lygis aukštas, dažnai prastai save vertina, bijo nesėkmės, prasčiau susidoroja su kritika ar neigiamomis emocijomis. Viešojo kalbėjimo baimė – tik
Pilnas Akvilė Grigaitytė, LRT.lt straipsnis „Ekspertė apie vaikus turinio kūrėjus: jie dar nėra pajėgūs susidoroti su viešumu“ Čia pateikiamas pilnas individualiosios psichologijos konsultantės Indrės Savulionės komentaras šia tema. Kaip tėvams tinkamai reaguoti, kai jų vaikas nori pradėti kurti turinį socialiniuose tinkluose? Turinio kūrimas socialiniuose tinkluose paaugliams, o juo labiau vaikams – tikrai ne tik smagus užsiėmimas. Dėmesys socialiniuose
Turbūt daugeliui pažįstamas tas dvilypis, ne itin malonus jausmas apimantis prieš paspaudžiant „dalintis“, prieš parodant savo darbą, kūrinį, ar tiesiog atskleidžiant savo požiūrį. Kiekvienas trokšta būti išgirstas, pamatytas, įvertintas. Tačiau klausimai „Ar aš nesu per daug?“, „Ar verta tai rodyti?“, „Ar verta apie tai kalbėti garsiai?“ – visuomet šalia. Individualioji psichologija šią įtampą interpretuoja kaip žmogaus pastangą siekti prasmingo
